- Smulkiau
-
Paskelbta: 2018 m. lapkričio 20 d., Antradienis 15:25
Kas yra Europos Sąjunga?
Ji yra Europoje, ji yra sąjunga, t. y. ji jungia šalis ir žmones. Pažvelkime iš arčiau: kas sieja europiečius? Kaip vystėsi Europos Sąjunga? Ką ES daro šiandien?
Europa – mūsų žemynas.
Europa yra vienas iš septynių pasaulio žemynų. Ji driekiasi nuo Arkties vandenyno šiaurėje iki Viduržemio jūros pietuose, nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Uralo kalnų rytuose. Europoje yra daugiau kaip 700 mln. gyventojų. Iš jų 500 mln. gyvena Europos Sąjungoje.
Europa – mūsų istorija
Europiečius sieja ne tik žemynas, bet ir bendra istorija. Graikų filosofija, Romos imperija, krikščionybė, reformacija ir Šviečiamasis amžius suformavo tai, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės iki šiol. Tai atsispindi mūsų kalbose: daugelis Europos kalbų žodžių kilę iš senovės graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiui, „Europa“, „demokratija“ (graikų k.), „kontinentas“ (lotynų k.).
Amžiams bėgant nauji muzikos, architektūros ir literatūros stiliai įkvėpė visos Europos menininkus. Pažvelkite į gotikines bažnyčias Ispanijoje arba Lenkijoje, paklausykite italų arba austrų kompozitorių klasikinės muzikos.
Europos karai
Deja, Europa garsi ne tik didžiais pasiekimais, kuriais galime didžiuotis. Šimtmečiais Europos tautos vienos su kitomis nuožmiai kovojo. XX a. šiame žemyne kilo du karai, į kuriuos įsitraukė daugelis pasaulio šalių. Per šiuos du karus, kurie vadinami pasauliniais, žuvo milijonai žmonių, Europa atsidūrė skurde ir griuvėsiuose. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Europoje kilo klausimas: ar galima ką nors padaryti, kad ši siaubinga istorija nebepasikartotų? Ar europiečiai kada nors išmoks dirbti kartu, o ne vieni su kitais kariauti?
Norint išvengti karo reikia dirbti drauge. Reikia pasirūpinti, kad tai, ko reikia rengtis karui, būtų bendrai kontroliuojama: plienas ginklų gamybai ir energija fabrikams bei transportui. Štai kodėl šešios Europos šalys (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė sujungti savo anglių ir plieno pramonę. Jos įsteigė Europos anglių ir plieno bendriją.
Europos ekonominė bendrija (EEB)
Šešios šalys taip gerai sutarė, kad nusprendė žengti dar vieną žingsnį – jos sukūrė Europos ekonominę bendriją (EEB). Ekonominė reiškia susijusi su pinigais, verslu, darbo vietomis ir prekyba. Pagrindinis sumanymas buvo sukurti bendrą rinką. Tai reiškia panaikinti visas nacionalines kliūtis, pavyzdžiui, patikras kertant sienas, delsimą ir muitus – lyg Europa būtų viena šalis.
Europos Sąjunga (ES)
Metams bėgant prie EEB prisijungė vis daugiau šalių. Jos ėmė bendradarbiauti daug daugiau sričių, pavyzdžiui, kad apsaugotų aplinką, visoje Europoje nutiestų geresnius kelius ir geležinkelius. Todėl nuspręsta EEB pavadinti kitaip – Europos Sąjunga. Tuo metu vyko labai įdomių dalykų už ES ribų. 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos šalys išsilaisvino iš komunistinio režimo. Nebeliko slegiančios geležinės uždangos, skyrusios rytinę ir vakarinę Europos dalis. Laisvę gavusios šalys reformavo savo įstatymus bei ekonomiką ir įstojo į ES. Dabar ES sudaro 28 šalys.
Europos Sąjungos veikla šiandien - ES siekia padaryti visų mūsų gyvenimą geresnį. Pateikiame keletą pavyzdžių.
Šiandien ES rūpinasi dar daug kuo:
- kad oras būtų švaresnis, kovoja su klimato kaita;
- kad telefono skambučiai ir SMS žinutės būtų pigesni;
- kad mūsų maistas būtų saugus;
- padeda taupyti energiją
- ir t. t.
ES dirba netgi kosmose: palydovai padeda automobilių vairuotojams pasirinkti maršrutą, o kelionės lėktuvu dėl jų yra saugesnės.
Laisvė visiems
Europos Sąjungoje žmonės gali gyventi, dirbti arba mokytis kurioje tik nori ES šalyje. Kad iš vienos ES šalies nuvyktumėte į kitą, nebereikia paso.
Laisvė jaunimui
ES padeda studentams ir jaunimui, kurie nori praleisti dalį studijų arba stažuotis kitose Europos šalyse.
Pinigai
Praeityje kiekviena Europos šalis turėjo savo pinigus –nacionalinę valiutą. Dabar daug ES šalių naudoja bendrą valiutą – eurą.
Pagalba skurdesniems regionams
Kai kuriems Europos regionams reikia pinigų naujiems keliams ir geležinkeliams tiesti, kitur daug žmonių ieško darbo. ES sprendžia šias problemas. Ji teikia lėšų naujiems keliams bei geležinkelio linijoms ir padeda įmonėms kurti naujas darbo vietas.
Pagalba kaimyninėms šalims
ES padeda kitoms šalims tobulinti mokyklas, ligonines, socialinę apsaugą.
Kaip Europos Sąjunga priima sprendimus
Europos Komisija Ją sudaro 28 politikai (Komisijos nariai) – po vieną iš kiekvienos ES šalies. Jiems padeda ekspertai, teisininkai, sekretoriai ir vertėjai. Jų darbas yra nuspręsti, kas būtų geriausia ES kaip visumai, ir siūlyti naujus ES teisės aktus.
Europos Parlamentas Jis atstovauja visiems ES piliečiams. Jo nariai išrenkami per kas penkerius metus rengiamus rinkimus, kuriuose balsuoti turi teisę visi suaugę ES piliečiai.
Europos Parlamentas drauge su Taryba aptaria naujus ES teisės aktus ir priima dėl jų sprendimus. Taryba – tai ES šalių balsas. ES šalių vyriausybių ministrai reguliariai susitinka priimti naujų ES teisės aktų.
Europos Vadovų Tarybos susitikimuose visi ES šalių vadovai (prezidentai, ministrai pirmininkai arba kancleriai) drauge nustato bendrą Europos strategiją.
Teisingumo Teismas užtikrina, kad visos ES šalys laikytųsi sutartų teisės aktų. Be to, Teismas tikrina, ar šiais teisės aktais nepažeidžiamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, ar garantuojama žodžio ir spaudos laisvė.
Europos Sąjungos valstybės narės:
Kas yra ES narės ir kada jos jomis tapo?
1951 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija,Vokietija
1973 m. Airija, Danija, Jungtinė Karalystė
1981 m. Graikija
1986 m. Ispanija, Portugalija
1995 m. Austrija, Suomija, Švedija
2004 m. Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija
2007 m. Bulgarija, Rumunija
2013 m. Kroatija
Informacijos apie Europos Sąjungą rasite:
I. Internete:
Europos Parlamentas – http://www.europarl.europa.eu/about-parliament/lt
Europos Parlamento naujienos – http://www.europarl.europa.eu/news/lt
Europos Sąjungos Taryba – https://www.consilium.europa.eu/lt/
Europos Komisija – https://ec.europa.eu/commission/index_lt
Pagrindinė informacija apie Europos Sąjungą – https://europa.eu/european-union/about-eu_lt
Europos Sąjungos politikos kryptys – https://europa.eu/european-union/topics_lt
Europos Sąjungos piliečių teisės – https://europa.eu/youreurope/citizens/index_lt.htm
Papildomi šaltiniai – https://euobserver.com/
Europos Parlamento biuras Lietuvoje – https://www.facebook.com/Europos.Parlamentas.Lietuvoje
II. Gimnazijos MEPA informacijos lentynoje – šalia geografijos kabineto ( I aukštas )
- Smulkiau
-
Paskelbta: 2018 m. lapkričio 20 d., Antradienis 15:23
Europos solidarumo korpusas
Projekto „Mokyklos – Europos Parlamento Ambasadorės“ veiklos:
I DALIS. Gimnazijų/mokyklų vertinimas ir paskelbimas MEPA tinklo nare
Gimnazijos ir profesinės mokyklos, užsiregistravusios dalyvauti MEPA projekte ir įvykdžiusios žemiau pateiktus reikalavimus, įtraukiamos į MEPA tinklą Lietuvoje, gauna tai patvirtinančią lentelę ir diplomus bei yra kviečiamos į mokomuosius seminarus mokytojams Lietuvoje.
Vyresniųjų ir jaunesniųjų ambasadorių paskyrimas
Už projekto įgyvendinimą mokykloje atsako vyresnieji ambasadoriai (mokytojai, kurie ves pamokas ir bus atsakingi už renginių organizavimą) ir jaunesnieji ambasadoriai (aktyvūs moksleiviai, kurie padės organizuoti renginius, kurs informacijos centrą ir atliks kitus darbus, susijusius su projektu).
Pamokos
Gimnazija įsipareigoja integruoti projekto mokomąją medžiagą į daugelio dalykų pamokas. Projekto medžiaga gali būti naudojama visus metus, skirtingų pamokų metu, visa arba dalimis – mokytojo nuožiūra.
Turi būti pravesta bent 20 MEPA pamokų per visus mokslo metus.
ES informacijos centras
Projekte dalyvaujančios gimnazijos įsteigia informacijos centrą, skirtą moksleiviams ir mokytojams. Informacijos centre kaupiami su ES ir Europos Parlamento tematika susiję leidiniai ir informacijos šaltiniai.
Tai gali būti lentyna bibliotekoje ar kitoje moksleiviams laisvai prieinamoje patalpoje. Tai gali būti ir virtualus informacijos centras: dedikuota informacijos šaltinių byla visų mokyklos kompiuterių darbalaukiuose, atskiras puslapis mokyklos tinklalapyje ir pan.
Europos dienos šventė
Europos dienos šventė – galimybė pasireikšti jaunesniesiems projekto ambasadoriams organizuojant renginius ir įtraukiant į ją mokyklos, rajono ar miesto bendruomenę. Tai turi būti originalus renginys (t. y. ne dalyvavimas kitų projektų ar institucijų iniciatyvose). Jis turi vykti gegužės 9 d. (Europos dieną) arba artimiausiomis tos pačios savaitės dienomis.
II DALIS. Kokybinis gimnazijų vertinimas ir geriausiųjų apdovanojimai
Vykdydamos projektą gimnazijos varžosi ir dėl projekto prizų (kelionių į Strasbūrą ir Briuselį). Siekiant atrinkti geriausius, bus kiekybiškai ir kokybiškai vertinami žemiau išvardinti projekto elementai:
Pamokos
Vertinamas bendras pagal MEPA projekto medžiagą surengtų pamokų skaičius ir pamokų dalyvių skaičius.
Europos diena
Vertinamas Europos dienos dalyvių skaičius, renginių originalumas ir kūrybiškumas bei vietos bendruomenės dalyvavimas renginiuose.
Teminiai renginiai
Teminių renginių formą pasirenka gimnazija. Tai gali būti debatai, diskusijos, protmūšiai, paskaitos, rašinių ar piešinių konkursai ar pan. Svarbu, kad juose atsispindėtų ir būtų gvildenama viena (ar daugiau) iš žemiau pateiktų temų. Daugiau dėmesio raginame skirti Europos Parlamento vaidmeniui, galioms, 2019 metų rinkimams ir būtinybei skatinti jaunųjų rinkėjų aktyvumą, ES sprendimų priėmimo procesui ir piliečių galimybėms dalyvauti jame.
Pasirenkamų temų (su pagalbinėmis nuorodomis) sąrašas:
EP rinkimai 2019 - www.sikartabalsuosiu.eu - pilietinio aktyvumo skatinimas.
Europos Parlamento galios. Konkretūs teisėkūros pavyzdžiai
Europos Parlamento galios
Bendroji skaitmeninė rinka
Europos energetikos sąjunga
ES biudžetas
Temos gali būti ir kitos - daug informacijos galima rasti tematinėse faktų suvestinėse (kiekvienos suvestinės gale yra pateikiamas Europos Parlamento vaidmuo atitinkamoje srityje): http://www.europarl.europa.eu/aboutparliament/lt/displayFtu.html?ftuId=intro.html
Europos Parlamentas kaip žmogaus teisių gynėjas. Sacharovo premija už minties laisvę.
EP puslapis „Žmogaus teisės ir demokratija“:
Sacharovo premijos už minties laisvę tinklalapis
Kultūrų įvairovė ES. Daugiakalbystė Europos Parlamente. LUX kino apdovanojimas.
Daugiakalbystė Europos Parlamente
LUX kino apdovanojimas
Kova su diskriminacija, lyčių lygybė, šeimos ir darbo gyvenimo derinimas
Lyčių lygybės suvestinė
Vertinamas teminių renginių dalyvių skaičius, renginių originalumas ir inovatyvumas, bendruomenės dalyvavimas.
Papildomi renginiai
Visi kiti renginiai, nepriklausantys teminiams, bet susiję su ES tematika, tarp jų ir kitų organizacijų paskelbti konkursai ar renginiai, gali būti įrašomi į projektą kaip papildomi renginiai. Tarp tokių gali būti ES šalių vėliavų viktorina pradinukams, dalyvavimas EK atstovybės organizuojamame Europos egzamine ar EP nario paskelbtame rašinių konkurse, žaidimo „Balsuojam!“ sesija mokykloje ir pan.
Tokių renginių sąlyginis svoris vertinime nėra didelis. Todėl rekomenduojame didesnį dėmesį skirti pamokoms ir teminiams renginiams.
Projekto veiklų viešinimas
Mokyklos raginamos išnaudoti visus komunikacijos kanalus skelbiant informaciją apie MEPA projektą savo tinklalapyje, naujienlaiškiuose, Facebook ar Instagram tinkluose, vietinėje žiniasklaidoje, savivaldybės kanaluose ir t.t.
Komunikacijai socialiniuose tinkluose naudojama grotažymė #MEPALietuva.
Prizai ir apdovanojimai
Geriausiai MEPA projekte pasirodžiusios gimnazijos varžosi dėl skatinamųjų prizų (kelionių):
Geriausiai pasirodžiusių gimnazijų moksleiviai kviečiami į MEPA projekto Euroscola renginį Strasbūre. Pirmais projekto metais į Strasbūrą pakvietėme 80 moksleivių iš 20 gimnazijų ir profesinių mokyklų, grupes lydėjo 8 mokytojai.
Geriausiai pasirodžiusių gimnazijų mokytojai kviečiami į MEPA tinklo seminarus Briuselyje. Pasibaigus 2017-2018 metų projekto etapui, į Briuselį bus pakviesta 20 mokytojų.
Tikslus kelionių ir mokytojų seminaro vietų skaičius paaiškės 2018-2019 mokslo metų pabaigoje.
Vertinant dalyvių skaičių (pamokų ar renginių) bus atsižvelgtą į procentinę dalyvių skaičiaus išraišką nuo mokyklos moksleivių skaičiaus.
