Nacionalinis projektas „Besimokančių mokyklų tinklai“

Smulkiau
Paskelbta: 2014 m. gruodžio 30 d., Antradienis 10:38

Nuo 2011-2012 metais gimnazijos bendruomenė dalyvavo projekto „Besimokančių mokyklų tinklai" veikloje. Besimokančių mokyklų tinklai (BMT) – tai nacionalinis projektas, prasidėjęs 2006 m. Projekto vadovė – Vigilija Gudauskytė (ŠMM ŠAC), projekto koordinatorė – Jolanta Kuzmaitė (Utenos švietimo centras). Projekto „Besimokančių mokyklų tinklai" pagrindiniai tikslai buvo šie:
1.Sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas:
1.1. apibendrinti BMT pilotinio modelio patirtį;
1.2. diegti BMT ugdymo institucijose;
1.3. ugdyti BMT mokyklų mokytojų gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas.

2. Gerinti ugdymo(si) kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas:
2.1. kaupti problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų duomenų bazę, kuria kūrybiškai galėtų naudotis kitos ugdymo institucijos;
2.2. ugdyti BMT koordinatorių ir ekspertų kompetencijas, padedančias veiksmingai plėtoti BMT veiklą;
2.3. sukurti BMT mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą bei kriterijus, parengti BMT programos metodines rekomendacijas.

Gimnazija įsijungė į trečiąjį projekto etapą (BMT3). Dalyvaujant projekte gimnazijai atsirado reali galimybė tapti besimokančia organizacija, nes visi bendruomenės nariai buvo įtraukti į mokymosi procesą bei buvo pasiekti tokie besimokančios organizacijos rodikliai, kaip nuolatinis mokymasis, kolegialus problemos sprendimas, pačių atlikto vertinimo rezultatų panaudojimas gerinant savijautą ir pasiekimus mokykloje, gerosios praktikos sklaida, naujų mokymosi formų naudojimas, įdomesnis mokymasis. Dalyvaudama projekte gimnazijos bendruomenė sprendė aktualią mokinių mokymosi motyvacijos stokos problemą.

Problemos sprendimo veiklos plano įgyvendinimas.

Dalyvaudama projekte gimnazijos bendruomenė pasirinko spręsti aktualią mokinių mokymosi motyvacijos problemą, nes atliekant vidaus įsivertinimą, įvairius tyrimus gimnazijoje ne vienerius metus pastebima žema dalies mokinių mokymosi motyvacija, dalis mokinių neturi teigiamo požiūrio į mokymąsi, nes nesuvokia mokymosi prasmės ir nesieja to su savo ateities siekiais.

Gimnazijos BMT komanda aktyviai dalyvavo visuose veiklos etapuose. Gimnazijos administracija, klasių auklėtojai, mokytojai, socialinė pedagogė bei mokiniai dalyvavo įgyvendinant veiklos planą.

Išanalizavus pasiūlytas problemos sprendimo alternatyvas, pasirinktas problemos sprendimo kelias, kuris anksčiau nebuvo taikytas gimnazijoje sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos stokos problemas - mokinių įtraukimas į ugdymo proceso planavimą bei mokinio atsakomybės didinimas sudarant individualius ugdymosi planus. BMT komandą ir kitus bendruomenės narius veiklai įkvėpė būtent pasirinkto problemos sprendimo kelio naujumas bei galimybė į šią veiklą aktyviai įtraukti mokinius.

Kadangi problemos sprendimo veiklos planas buvo sudarytas realus, tai pavyko įgyvendinti visus numatytus etapus (tuos, kurie numatyti įgyvendinti iki 2012 metų gegužės mėnesio). Pasibaigus projektui, problema bus sprendžiama toliau, pagal numatytą planą veiksmai bus įgyvendinami iki 2012 metų rugsėjo mėnesio.

I etape buvo sėkmingai pravesti individualūs pokalbiai su II gimnazijos klasių mokiniais ir jų tėvais. Taip į projekto veiklas įsitraukė nemaža bendruomenės dalis – 130 II klasių mokinių ir apie 110 jų tėvų. Pokalbių su kiekvienu būsimuoju trečioku ir jo tėvais metu buvo aptarti mokinio polinkiai bei ateities karjera, mokiniai ir tėvai aiškiau suprato individualaus mokymosi III-IV gimnazijos klasėse tikslus. Kad šio etapo veikla buvo sėkminga rodo tikslingesnis negu ankstesniais metais mokymosi dalykų pasirinkimas (mokiniai rečiau negu įprasta keičia ugdymosi planus).

II etape į projekto veiklą įsitraukė visi III klasių mokiniams dėstantys mokytojai. Kartu su mokiniais buvo sudaryti išplėstiniai individualaus ugdymosi planai. Mokinys tapo aktyviu ugdymo proceso dalyviu, jaučiančiu atsakomybę už savo mokymąsi. Kad šio etapo veikla buvo sėkminga pastebi III klasėse dėstantys mokytojai: mokiniai labiau domisi dėstomų dalykų programomis, atsiskaitymo etapais, dauguma III klasės mokinių visada pamokų metu turi dalykų planus, kartu su mokytojais juos koreguoja.

III etape toliau vyko mokinių, mokytojų, tėvų, administracijos bendradarbiavimas ir proceso stebėsena: pamokų stebėjimas, atvirų pamokų vedimas ir aptarimas, III klasių mokinių apklausa, tėvų susirinkimų organizavimas. Šiame etape administracija stebėjo apie 50 pamokų. Vienas iš stebėjimo tikslų buvo būtent mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas, skatinantis mokymosi motyvaciją. Stebėtos pamokos buvo aptariamos su mokytojais. Šiame etape buvo numatytos ir mokytojų atviros pamokos (apie 15 pamokų), tačiau ne visi mokytojai įsijungė į šį procesą, atviros pamokos vis dar nėra tapę įprastu reiškiniu.

Įgyvendinant veiklas sunkumų neiškilo, kadangi visi mokytojai ir III klasių mokiniai iš anksto buvo supažindinti su projektu, jo įgyvendinimu gimnazijoje, taigi gimnazijos bendruomenė tapo aktyvia projekto dalimi. Be to, pasirinkta spręsti problema tikrai yra aktuali ir visi džiaugėsi galėdami prisidėti prie jos sprendimo.

Mokykla, spręsdama iškeltą problemą, tampa besimokančia organizacija.

Individualus lygmuo. Galima teigti, kad III klasės mokiniai, dalyvaudami projekto veiklose, aiškiau suvokė, kad mokymasis ir saviugda yra jų teisė ir pareiga. Tikslingai rinkdamasis dalykus, kuriuos mokysis III klasėje, mokinys aiškiai suprato, kad būtent jis planuoja savo ateitį, sieja mokymąsi gimnazijoje su būsimomis studijomis. Pasirinkęs dalykus, kurie jam pravers renkantis studijas, mokinys tampa motyvuotas, nes supranta, kad mokosi sau.

Komandinis lygmuo. Dalyvavimas BMT3 projekte subūrė gimnazijoje naują iniciatyvių mokytojų grupę, pasiryžusią prisidėti prie ugdymo problemų sprendimo. BMT komanda, dalyvaudama seminaruose Vilniuje, turėjo puikią galimybę bendrauti su kitų mokyklų komandomis ir iš jų mokytis, pristatyti kitiems savo patirtį. Mokymosi motyvacijos stokos problemai spręsti projekto metu buvo suburta dar viena komanda – mokytojai, dėstantys III klasių mokiniams. Ši komanda ieškojo būdų kaip mokinius įtraukti į ugdymo proceso planavimą. Dar kita mobili grupė susibūrė įgyvendinus I veiklų etapą, kai buvo pastebėta, kad vien direktoriaus pavaduotojai ugdymui yra sunku pravesti pokalbius su visais III klasių mokiniais ir jų tėvais. Taigi susibūrė komanda: direktoriaus pavaduotoja ugdymui, PIT vadovė, socialinė pedagogė, klasės auklėtoja. Komandinis darbas leido paspartinti šio etapo veiklą.

Organizacijos lygmuo. Į projekto veiklą buvo įsitraukusi didelė dalis bendruomenės: administracija, III klasių mokytojai, auklėtojai, mokiniai ir jų tėvai (tai yra maždaug trečdalis visos gimnazijos bendruomenės). Visi šie bendruomenės nariai, dalyvaudami projekto veiklose, tobulėjo, patys dalyvavo ir skatino mokymosi kultūros kėlimą, keitėsi mokinių požiūris į mokymąsi.

Gimnazijos BMT komanda:

Daiva Katinienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Rosita Lagūnienė, biologijos mokytoja metodininkė
Ligita Pelikšienė, geografijos mokytoja metodininkė
Asta Skeirienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, muzikos mokytoja metodininkė
Zita Šileikienė, matematikos vyr. mokytoja
Inga Tutkienė, anglų kalbos vyr. mokytoja
Virginija Vaitiekienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos švietimo, sporto ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė